Straipsniai - Psichologė Rita Matulaitienė

Apie jausmus. Ar galiu pasitikėti savo jausmais?

2018 m. 08 vasario d.

Jausmai apsprendžia šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybę. Žmogus, nepripažįstantis jausmų svarbumo, galiausiai pasiklysta savo reakcijose, daro klaidingus pasirinkimus ir verčia save ir aplinkinius kentėti. Jausmai yra mūsų vidinis kompasas, todėl reikia mokėti juo naudotis.

Mūsų gyvenime jausmai neišvengiamai kyla kaip psichinį gyvenimą lydintis reiškinys arba „šalutinis veiksmas”. Kaip motoras sušyla savo darbo eigoje, taip kyla ir jausmai, kurie „sušildo” žmogų, jai tik jų „neatšaldo” protas.

Apie nerimą ir panikos atakas

2017 m. 14 gegužės d.

Nerimas yra mokytojas, o ne kliūtis ar kažkas, kas turi būti pašalinta, racionaliai paaiškinta, vengtina ar išspręsta.

Nerimo sąvoka psichiatrijoje vartojama nuo 1904 m. Ši psichiatrinė reikšmė, grindžiama medicininiu modeliu, vis dar yra plačiai paplitusi šiuolaikinės kultūros kontekste. Tai reiškia, kad nerimas yra laikomas kenksmingu ir turi būti pašalintas arba sustabdytas, o tai yra susiję su nuostata, kad geras gyvenimas turi būti lengvas gyvenimas.

Apie žalingus įpročius, priklausomybes, valgymo sutrikimus ir savęs žalojimą

2017 m. 05 sausio d.

Paplitęs priklausomybės apibrėžimas: asmuo tampa priklausomu, kai vartoja narkotines medžiagas, kad palaikytų psichologinę pusiausvyrą arbą atsipalaiduotų nuo nerimo arba patirtų malonumą ir pilnatvės būseną. Priklausomybė išsivysto tada, kai susiformuoja ydingas ratas – narkotinė medžiaga vartojama vėl tam, kad pratęstų anksčiau pavartotos medžiagos veikimo efektą. Psichologinė pusiausvyra tampa priklausoma nuo narkotinės medžiagos ir gyvenimas apsiriboja jos paieškomis. Narkotinės medžiagos, kurios pradžioje buvo vartojamos tam, kad padėtų patirti malonumą, vėliau vartojamos tam, kad padėtų išvengti skausmo.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pavadinime išvardinti reiškiniai neturi nieko bendro. Vis gi, remiantis klinikiniais duomenimis ir egzistenciniu požiūriu, jie turi daug panašumų. Visiems jiems būdingas išorinis fizinis sukėlėjas. Priklausomybės ( pvz. narkotinės, alkoholinės) atveju tai nėra kažkas kas būtina gyvenimui, nors išimtimi čia galima laikyti valgymo sutrikimus, nes maistas yra gyvenimui būtinas.

Apie trauminį patyrimą

2016 m. 06 birželio d.

Paradoksali traumos esmė yra tame, jog mums yra būtina kiekvieną dieną tikėti pasaulio gerumu ir prognozuojamumu, tam kad galėtume tą dieną išgyventi.

Trauma yra tai kas mus ištinka netikėtai. Svarbiausia kas yra traumuojama, tai mūsų įsitikinimas, kad pasaulis yra geras ir prognozuojamas.

Apie netektį, gedėjimą ir mirtį

2016 m. 15 gegužės d.

Netekties paradoksas yra tame, kad priimdami jos realumą, mes su ja susitaikome ir tada tampame pajėgūs susikurti naują ateitį.

Daugumai žmonių netektis ir gedėjimas yra didžiulis sukrėtimas, kurį jie tikisi įveikti ir kuo greičiau grįžti į “normalų” gyvenimą, nors ir pripažindami, kad jau niekada gyvenimas nebebus toks pat koks buvo anksčiau. Tačiau netrukus po netekties, žmonėms dažnai atrodo, kad jie to niekada neįveiks.

Apie depresiją

2016 m. 14 gegužės d.

Depresijos sąvoka nėra modernaus laikmečio išradimas. 1899 m. ji pirmą kartą buvo panaudota psichiatrijoje, tačiau anksčiau ši būsena buvo vadinama melancholija, o graikai ją siejo su juodosios tulžies perviršiu žmogaus organizme. Dar 1621 m. Robert Burton savo knygoje „Melancholijos anatomija” teigė, kad sveika dieta, geras miegas, prasminga veikla ir socialinis aktyvumas yra labai naudingi, gydant šį sutrikimą.

Mano pokalbis su “Lietuvos ryto” žurnalistu apie depresiją

2016 m. 12 gegužės d.

1. Kokie požymiai išduoda, kad žmogus serga depresija?
Teisingiau būtų sakyti ne depresija, o depresijomis. Depresinių būsenų yra daugybė: vieną polių sudaro visiškai normalūs pergyvenimai (normalios reakcijos į nenormalias aplinkybes), o kitą – sunki patologija.
Nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs depresinės būsenos. Neilgai trunkanti ir negili depresija apsaugo psichiką nuo per didelės įtampos, išsekimo. Depresijos apimtas žmogus užsidaro savyje, vengia būti aktyvus. Sulėtėjusi veikla duoda galimybę pailsėti. Depresija neretai mus tarsi atnaujina, leidžia giliau pažvelgti save. Depresija yra natūrali ir būtina gedėjimo stadija. Atskirti „normalią“ depresiją nuo patologijos padeda pakankamai aiškūs požymiai: